< Publikacijos

Vladimir Orlov „Kauno tvirtovės istorija 1882–1915“, Kaunas, 2007

Kauno tvirtovė yra keistas ir tradicinėje Lietuvos istorijoje sunkiai vietą randantis objektas. Tai svetimos, Lietuvą okupavusios valstybės paliktas kelių šimtų pastatų kompleksas, skirtas ne Rusijos okupaciniams tikslams, kaip Varšuvos citadelė ar Vilniaus tvirtovė, pastatyta Gedimino kalno papėdėje, bet didžiųjų valstybių didiesiems interesams užtikrinti. Lietuvių tautos istorijoje tvirtovė tarsi nėra svarbi, Lietuvos valstybės tuo metu nebuvo, tačiau, mąstant plačiau, čia vyko daug svarbesni įvykiai nei karas su bermontininkais ar eiliniai rinkimai į seimą. Pirmas pasaulinis karas, kuriam pirmiausiai laimėjo Vokietija, paskui Antantės valstybės be Rusijos, sudarė prielaidas Lietuvos valstybei atsirasti. Jei Kauno tvirtovė būtų apsigynusi ir čia nebūtų buvę Vokietijos 1918metais, ar nebūtume dabartinės Baltarusijos vietoje?
Tvirtovės istorija svarbi ir kitais aspektais. Kauno mieste tvirtovė paliko daugybę pastatų, kuriuose glaudėsi Lietuvos kariuomenė ir įstaigos. Tvirtovės statyba suformavo ištisus miesto centro kvartalus, darė įtaką gatvių tinklui, tapo artilerijos ir aviacijos dirbtuvių baze., Lietuvos valstybės archyvo prieglauda. Liko ir kai kurie žmonės, tarp kurių rasime ne vieną Lietuvos generolą ar aukštos kvalifikacijos specialistą.

Visos Vakarų pasienį saugojusios Rusijos tvirtovės šiandien nebe Rusijos teritorijoje, o ir dabartinė Rusija save mažai sieja su Rusijos imperija, tokiu būdu nėra ne vienos valstybės, kuri šias tvirtoves laikytų savo paveldo dalimi. Dėl šios priežasties jos buvo paliktos likimo valiai, griuvo, kiek buvo griaunamos, išliko, kiek buvo kažkam reikalingos. Šiandien valstybių sienos stabilizavosi, įtampos sumažėjo, todėl Kauno tvirtovė sulaukia vis didesnio turistų, valdžios įstaigų ir piliečių dėmesio. Atsiliepiant į kylantį informacijos poreikį ir buvo parašyta ši pirmoji kompleksinė knyga apie pagrindinius tvirtovės statybos ir modernizacijos darbus, tarnavusius dalinius ir žmones, vykusias kovas. Knyga nepretenduoja į informacijos išsamumą, tačiau viliamasi, kad ji ne tik patenkins besidominčiųjų apetitą, bet ir paskatins naujus Kauno tvirtovei skirtus tyrimus.

Vladimiras Orlovas į tvirtovę pažvelgė „iš vidaus“ tvirtovės statytojų ir joje tarnavusių karininkų ir karių akimis, remdamasis daugeliu iki šiol neskelbtų archyvinių šaltinių bei sunkiai pasiekiamomis literatūros pozicijomis, todėl darbas turi mokslinę reikšmę. Kartu jis tinka ir platesniam karo istorija besidominčių skaitytojų būriui.

Dr. Valdas Rakutis